Almmolaš opmodatjuohkin go náittosguimmiin lea oktasašopmodat
Go náitosguimmiin lea oktasaš dahje belohahkii oktasašopmodat ferte almmolaš juohku čielggadit
- eaiggáduššá go goabbáge opmodagaid okta vai eaiggáduššabeahtti go daid ovttas
- gii galgá oažžut opmodagaid
- galgá go opmodat vuvdojuvvot
- Movt galgá vealgi juogaduvvot
- galgá go beliiguin leat riekti sierralágan juogadeapmái (bonjujuogadeapmi)
Náitosguimmiin ii leat mearreáigi dáhtut diggegotti mearridit almmolaš opmodatjuohkima, muhto soai
- ferteba leat guovtte sadjái mannan dahje earránan
- eabage šiehtadan juogadeami ovdal.
Almmolaš opmodatjuohkin go beallelaččain lea oktasašopmodat
Go náittosguimmiin lea ollislaš sierraopmodat, de ii gávdno oktasašopmodat maid juohká. Náittosguoimmit doalahit dan maid eaiggáduššet alcces. Sáhttá lihka leat soabatmeahttunvuohta oktasaččat oamastuvvon opmodagaid juohkima, oktasaš ásodaga geavaheami dahje šiehtadusaid dulkoma hárrái.
Jus beallelaččat áiguba dáhttut almmolaš juohkima oktasašopmodahkii, de ferteba
- leat guovtte sadjái mannan dahje earránan
- leat ovttaoaivilis dáhtut almmolaš opmodatjuohkima diggegottis
- dáhttut almmolaš opmodatjuohkima ovdal go guokte jagi lea gollan maŋŋil go náittosdilli nogai
Almmolaš opmodatjuohkin maŋŋá ovttasorruma
Ovttasássiin ii leat oktasašopmodat maid juohká, muhto galget doalahit dan maid eaiggáduššet ieža Sii sáhttet almmatge geat guovtteoaivilis movt dulkot ovttasássišiehtadusa, gii eaiggáduššá maid ja vealggi juohkima hárrái.
Ovttasorrut geat áigot dáhttut almmolaš opmodatjuohkima fertejit
- leat ovttaoaivilis dáhtut almmolaš opmodatjuohkima diggegottis
- dáhtut almmolaš opmodatjuohkima ovdal go guokte jagi leat gollan maŋŋil ovttaseallin boatkanii
Movt dáhtut almmolaš opmodatjuohkima diggegottis?
Jus áiggut dáhttut almmolaš opmodatjuohkima, de fertet sáddet diggegoddái gáibádusa. Diggegottis ii leat málle dasa, muhto gáibádus sáhttá sisttisdoallat
- nama, adreassa, ja goappašagaid riegádandáhtona
- maŋemus oktasaš adreassa
- kopiija sierranan- dahje earránanlobis (dahje duomus)
- vejolaš šiehtadusaid ja náittosšiehtadusaid
- bajilgova aktiivain ja passiivain dalle go boatkka geavai, mii dábálaččat lea dat beaivi go doai fárriide guovtte sadjái. bija mielddusin konttučálihemiid ja vássán jagi vearrodieđáhusa.
- vuolláičála goappašagain jus dudnos lea oktasašopmodat, dahje son sáhtát bidjat miehtama nuppis mielddusin
- vuolláičála goappašat ovttasássiin, dahje don sáhtát bidjat miehtama nuppis mielddusin
Guhte diggegoddi gieđahallá gáibádusa almmolaččat juohkit opmodaga?
Don gii galggat váldonjuolggadussan sáddet gáibádusa diggegoddái doppe gos dudnos maŋemus lei oktasaš ásodat. Dás gávnnat don listtu mas leat buot diggegottit. Gáibádusa sáhtát don sáddet boastan dahje doalvut diggevissui.
Šattat go máksit go gáibidat almmolaš opmodatjuohkima?
Almmolaš molsuma áššiin fertet don vuos máksit divada dan ovddas ahte diggegoddi gieđahallá ášši. Jus don maŋŋil háliidat ahte diggegoddi galgá rahpat almmolaš juohkima, de ferte don máksit vel ovtta divada. Geahča dieđuid divada ja máksima birra.
Movt gieđahallá diggegoddi ášši?
Go diggegoddi oažžu almmolaš juohkima gáibádusa, gohčču diggegoddi beliid soabahančoahkkimii. Áššebealálaččat šaddet dávjá ovtta oaivilii čoahkkimis Jus eahppi šatta ovttaoaivilii, sáhttá diggegoddi rahpat almmolaš opmodatjuohkima.